Jau kitą savaitę Lietuvos sostinėje Vilniuje vyks istorinis mūsų valstybei įvykis – NATO viršūnių susitikimas. Tačiau istorinis Lietuvai jis privalo tapti ne tik dėl fakto, kad esame šio ypatingo renginio šeimininkai. Jis privalo tapti istoriniu visai Europai, kaip naujų saugumo gairių ir sprendimų priėmimo vieta.

Vienas svarbus faktas tikrai įvyks – pirmą kartą visateisės narės statusu dalyvaus beveik 80 metų neutralitetą išlaikiusi Suomija, kuri po Rusijos agresijos prieš kaimynines valstybes nusprendė pakeisti savo politinę- karinę doktriną ir tapti NATO nare. Tačiau tokį patį siekį – tapti NATO nare ir Vilniuje gauti oficialų patvirtinimą – turėjo ir mūsų šiaurės kaimynė Švedija. Švedijos narystė aljanse Lietuvai yra gyvybiškai svarbi.  

„Centro Dešinės Sąjungos“ valdyba turi konstatuoti, kad Lietuva, kaip NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, nesiėmė proaktyvios užsienio politikos ir nepadarė jokių žingsnių, kad parodytų kitoms NATO narėms Švedijos narystės svarbą ir reikšmę mūsų valstybei bei visam regionui. Lietuvos užsienio politikos vadovai nesiėmė iniciatyvos susitikti nei su Vengrijos, nei su Turkijos lyderiais, taip galėję pademonstruoti, kad Lietuva yra ne tik NATO viršūnių susitikimo „vieta“, bet ir realią politiką formuojanti aljanso partnerė. Vietoj to buvo apsiribota viešųjų ryšių akcijomis Briuselio koridoriuose.

Deklaruojamomis, bet ne realiomis vertybėmis tapo ir mūsų parama už laisvę ir teisę egzistuoti kovojančiai Ukrainai. Lietuvos visuomenės parama yra neįkainojama, tačiau faktas, kad Lietuva yra viena iš šešėlinės prekybos su putiniška Rusija lyderių, daro mums, kaip valstybei gėdą bei milžinišką žalą. Reikalaudami iš NATO aljanso narių didesnės karinės paramos tiek Ukrainai, tiek savo gynybai, reikalaudami naujų sankcijų agresoriui, patys demonstruojame visišką negebėjimą kontroliuoti situacijos valstybės viduje.

Todėl „Laisvės ir teisingumo“ partija griežtai reikalauja Vyriausybės imtis kuo skubiausių veiksmų ir užkirsti kelią nelegaliai prekybai su Rusija.

Rengdama NATO viršūnių susitikimą Lietuva dar turi unikalią progą pati pademonstruoti lyderystę. Kaip renginio šeimininkai turime išskirtines galimybes reikšti savo poziciją. Ypač dėl Ukrainos. Turime reikalauti, kad Ukrainai stojant į NATO aljansą nebūtų reikalaujama vykdyti Narystės veiksmų planą. Precedentą jau turime – tokio plano nevykdė nei ką tik priimta Suomija, nei kandidatuojanti Švedija. Pati Ukraina NATO planus įgyvendina karo lauke su NATO teikiama ginkluote.

Privalome reikalauti iš NATO sąjungininkų reikiamos ginkluotės Ukrainai – galingesnės artilerijos ir naikintuvų.

Lietuvos vadovai už Ukrainą privalo kalbėti kaip už Lietuvą. Juk Ukrainos saugumas – tai mūsų pačių saugumas. Ir NATO viršūnių susitikimo metu privalo tuo įtikinti aljanso skeptikus.